Dar visai šaltą ir ūkanotą, paskendusį rūke šeštadienio rytą, Vilniaus Pavilnio progimnazijos bendruomenės nariai – moksleiviai ir jų tėveliai kartu su mokytojomis Ramune bei Gintare – išsiruošė tyrinėti Neries krantų ir stebėti, kaip kito (ir tebekinta) miestas, kai atsiranda jungtis tarp upės krantų.

Pradėję nuo Liubarto tilto Žvėryne, žygio dalyviai susipažino su 7 (Liubarto, Žvėryno, Baltojo, Žaliojo, Karaliaus Mindaugo, Žirmūnų ir Šilo) tiltų istorija ir dar turėjo galimybę pažvelgti į naująjį, kol kas bevardį, pėsčiųjų tiltą per Nerį. Žygeiviai sužinojo, kuris iš šių tiltų yra ilgiausias, kuris trumpiausias, o kurie tokio paties ilgumo. Taip pat atrado, kad po kai kuriais tiltai yra skulptūrų, menančių kovas už laisvę ir skatinančių prisiminti bei branginti tai, kas svarbiausia. Kad nebūtų nuobodu žygiuoti spėta pasportuoti ir aikštyne prie Baltojo tilto bei atgauti dvasios ramybę japoniškame sode, kur prie vartų pasitiko eilutės:

Žodžių gerumas kuria pasitikėjimą.

Minčių gerumas kuria jų gilumą.

Dovanojimo gerumas kuria meilę.

 Įdienojus oras nepašykštėjo saulės ir įstabių Vilniaus vaizdų, tad namo sugrįžome ne tik su naujomis žiniomis, bet ir puikia nuotaika!

Tenka pripažinti, kad „Takų paslaptys“ plečia savo tyrinėjimo ribas ir iš gamtos keliasi į miestą. Ir tikrai ne šiaip sau. 2025 m. Vilnius buvo paskelbtas Europos žaliąja sostine. Tad natūraliai kyla klausimas – kodėl? Mūsų žygeiviai jau beveik gali atsakyti į šį klausimą. O jeigu norite visu kūnu patirti atsakymą ir jūs, kviečiame prisijungti į kitą mūsų žygį lapkričio 21 d., kai tyrinėsime kitos Vilniaus upės, suteikusios miestui vardą, – Vilnios – pakrantes.

Įspūdžius užrašė mokytoja Gintarė Motiekaitienė