Nauji mokslo metai, nauji takai, naujos paslaptys...Net atrodęs stiprus ryto lietus nesugebėjo sustabdyti ištikimųjų „Takų paslapčių“ žygeivių. Į pirmąjį šių metų žygį iškeliavome drąsiai – su neperšlampamais drabužiais, gera nuotaika ir nusiteikimu niekur neskubėti.

O kai lietus kiek aprimo, gamta padovanojo ypatingą reginį – išryškėjusias besispalvinančio rudens spalvas. Todėl šįkart žygį matavome ne vien kilometrais, bet ir atradimais. Stebėjome detales, į kurias skubėdami dažnai net neatkreipiame dėmesio, klausėmės aplinkos, mėgavomės rudenėjančia gamta ir, žinoma, išbandėme natūralią aromaterapiją. Ypač įspūdingai savo „eterius“ dovanojo ką tik lietaus nupraustos dilgėlės!

Rugsėjo 26 – tarptautinė turizmo diena. Tad 

antroji žygio dalis buvo skirta jai paminėti. Prisijungėme prie „Neakivaizdinis Vilnius“ organizuoto orientacinio žaidimo „Pasaulis Vilniuje: sek gatvių pėdsakais“ po Šnipiškes. Čia teko sekti „pėdutėmis“, narplioti užuominas, atrasti naujus objektus ir sužinoti daugybę istorijų bei atrasti Vilnių iš naujo, pamatyti jį tarsi kitomis akimis. Sužinojome naujų dalykų apie vietas, pro kurias, rodos, jau ne kartą esame ėję - kas sieją elektrą ir Italijos ambasadą, kur yra Hirošimos dalelė Vilniuje, kaip siejasi Azijos simbolis ir Švedija su Šnipiškėmis - bei daug kitų. Supratome, kiek daug pasaulio savyje talpina Vilnius ir kiek dar likę paslapčių net ir ten, kur manėme viską jau seniai žiną!

Šis žygis dar kartą priminė, kad kartais verta sulėtinti žingsnį, pakelti akis, apsidairyti ir tiesiog būti.

Po pirmojo „Takų paslapčių“ žygio šiais metais grįžome su mintimi, kad norisi kartoti! O ir

kilometrų nepritrūko – nuėjome 10,5 km ir sužingsniavome virš 14 000 žingsnių.

Žygio dalyviai pasidalino, ką jiems reiškė ši kelionė.

„Šeštadienio žygis buvo labai smagus, įdomus. Šiek tiek palijo pačioje pradžioje, bet tai kaip tik gamta buvo daug gražesnė ir labai kvepėjo. Buvo ir kita dalis ir iš jos gavome dovanėlių - tai labai patiko. Į žygius einu, nes sužinau naujų dalykų. Taip pat jau geriau eiti į žygius, kvėpuoti grynu oru, o ne su telefonu sėdėti“. ( 6 klasės mokinė).

„Stengiuosi nepraleisti nė vieno žygio, nes patinka gamta. Geriau nei būti prie telefono. Ir dar daug sužinau, susidraugauju su kitais mokiniais“. (5 klasės mokinys).

„Kaip gera šeštadienio rytą matyti savo miestą pasipuošusį ryškiomis rudens spalvomis ir kvepiantį terapiniais kvapais“. (Mok. Ramunė)

O jei norėtumėte prisijungti ir jūs, kviečiame narplioti naujas Vilniaus paslaptis spalio 17 d. kartu, kai skaičiuosime Vilniaus tiltus ir domėsimės jų istorija.

Iki kitų takų, netikėtų atradimų ir atskleistų paslapčių!

Įspūdžiais dalinosi mokytoja Gintarė Motiekaitienė